Apie atliekas PDF Spausdinti

Kuo geriau gyvename tuo daugiau prigaminame atliekų. Kur jas dėti? Galima išvežti į sąvartyną, galima sudeginti, kaip daugelis politikų mano. O galima perdirbti į antrines žaliavas ir parduoti. Atrodo, šią idėją turėtų visi vieningai palaikyti. Bet taip nėra. Dėl stringančių sisteminių dalykų, neskaidraus atsiskaitymo su atliekų perdirbėjais, gali ilgam užstrigti ir tas vienintelis - parodomasis elektroninių atliekų tvarkymas.

Su atliekomis - vieni

Žurnalistai, Aplinkos ministerijos specialistai sausio 22 dieną buvo pakviesti pakeliauti vienu atliekų tvarkymo maršrutų. Tas kelias vedė į Kazokiškių sąvartyną, vėliau - Elektroninių atliekų perdirbimo įmonę (EMP ). Su šios įmonės veikla yra gerai susipažinę Vilniaus ir aplinkinių rajonų gyventojai. Kai reikia išmesti atitarnavusį šaldytuvą ar kurį nors kitą elektros prietaisą, patogiausia kviestis EMP darbuotojus. Jie ne tik nemokamai paima, bet dar ir patys išsineša iš namų. Todėl natūralu, kad ne vienam kyla klausimas kodėl ši paslauga nieko nekainuoja. Todėl ir buvo įdomu susipažinti su šios įmonės veikla, perspektyvomis.

Įmonė įsikūrusi 16 –ame kilometre link Ukmergės, vaizdingo kraštovaizdžio prieglobstyje. Nedidelė gamyklos teritorija aptverta, asfaltuota, aplink ją nesimatė arti gyvenančiųjų sodybų. EMP įmonės generalinis direktorius Almontas Kybartas, lydėjęs žurnalistus nuo Vilniaus, noriai vedžiojo teritoriją ir cechus ir rodė visą įmonės gamybos technologijos ciklą. Į gamyklą patekę šaldytuvai, televizoriai, kiti elektros prietaisai, iš pradžių yra rūšiuojami, paskui ardomi ir perėję per įvairias kameras nukenksminami. Gauta produkcija ištiriama ir tvarkingai surūšiuota parduodama užsienio įmonėms.

Problemos po vieną nevaikšto. Jos visaip bando ir EMP įmonę. Viena iš jų – tai elektroninių atliekų surinkimas. Prieš porą metų buvome sudarę sutartį su EEPA – elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacija. Jie buvo įsipareigoję surinkti didelę dalį atliekų. Taip pat pastoviai mokėti dalį lėšų, kurios jau yra įkalkuliuotos į prekių kainą. EEPA elektroninėms atliekoms buvo pastatę didžiuosiuose Lietuvos miestuose 25 konteinerius prie prekybos centrų. Tačiau tie įsipareigojimai pradėjo greitai byrėti. Pereitų metų viduryje konteinerių neliko. Todėl EMP įmonė turi dirbti savo jėgomis. Mes pradėjome vėl patys iš gyventojų surinkinėti elektros prietaisus. Matyt, kad taip ir bus. Mes atsisakysime EEPA paslaugų ir dirbsime savo jėgomis, - sakė A. Kybartas. Kita problema – lėšų stygius. EEPA, būdami tarpininkai tarp Aplinkos ministerijos ir perdirbėjų, su pastaraisiais laiku neatsiskaito. Todėl jau treji metai iš eilės kaip EMP patiria nuostolius.

Prekybininkai kaltina neskaidrumu

Tuo tarpu, didieji prekybos centrai, kaip „Senukai“, „Snaigė“, „Topo centras“ elektroninių atliekų perdirbėjus kaltina, kad pastarieji pasiima lėšas iš perdirbtų parduodamų žaliavų. Prekybos centrai priešinasi EMP norui į prekių kainas įkalkuliuoti didesnes sumas. Jie aiškina, kad prekių kaina padidės šimtais litų ir niekas nepirks. Nors EMp įmonės vadovas tikina, kad prašo pabranginti tik keletu litų. Daug priekaištų iš vienos ir kitos pusės dėl aikštelių stambiagabaritėms atliekoms nebuvimo. Buvo žadėta įrengti visuose miestuose įrengti aikšteles, tačiau reikalai pradėjo strigti dėl privatizuotų visuomeninių teritorijų.

Rūšiuojama mažai

Nuvykę į Kazokiškių sąvartyną pamatėme kiek į bendrą krūvą patenka EMP įmonei perdirbimui tinkamos žaliavos. Tiesa, jos daug nebuvo. Užtat ne vieną papiktino matytas vaizdas kai komunalines atliekas vežanti mašina į sąvartyną išpylė išrūšiuotą plastiką. Kokia prasmė rūšiuoti, klausėme savęs. Aplankėme neseniai prie sąvartyno įkurtą rūšiavimo liniją. Prie konvejerio vos suspėjo atrinkinėti, rūšiuoti net aštuoni žmonės. Tačiau iš karto matėsi, kad rūšiuojama yra tik maža dalis atliekų. Tuo tarpu, Karijotiškių sąvartyne tą patį darbą atliko žymai daugiau žmonių ir nemokamai.

Klausimai valdininkams

EMP įmonės surengtame jos veiklos ir problemų pristatyme dalyvavusiems Aplinkos ministro patarėjui Andriui Burbai ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjui Alfredui Skinuliui žurnalistai uždavė daug nepatogių klausimų. Kur ministerija mato problemas, ar pateikiamos ataskaitos, ar atliktas gamintojų importuotojų atsiskaitymo auditas. Pirmiausia Aplinkos ministerijos pareigūnai teisinosi, kad visos atliekų surinkimo užduotys yra vykdomos pagal planą. Tačiau, pavojingos atliekos nėra išskirtos iš bendro kiekio. Elektronikos atliekos yra surenkamos tik Vilniuje ir aplink jį, o mažesniuose – prietaisai patenka į sąvartynus. Šiems klausimams spręsti yra sukurtos net dvi darbo grupės, prie Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos. Jos darbą baigs šių metų liepos mėnesį.

Išeitis – darbo grupės

Tapo mada iškilus neramumas, problemoms sudaryti darbo grupę. Tikima, kad susirinkę vienos ir kitos pusės suinteresuoti asmenys suras optimalų variantą ir nuims valdininkams uždėtą naštą. Bet ar taip yra? Dar neteko girdėti, kad dažna darbo grupė dirbtų produktyviai ir pateiktų problemų sprendimo receptą. Matyt, ir atliekų tvarkymo klausimais vyks tik apsistumdymas, neatnešiantis taip lauktų vaisių. O svarstyti yra ką. Jau labai daug kartų rinktasi ir Seime ir Vyriausybėje dėl neskaidrios atliekų tvarkymo ir atsikaitymo sistemos, kurioje vyrauja labai nevienodos sąlygos. Vieni lobsta nieko neveikdami, kiti – yra subankrotinami. Elektroninių atliekų surinkime ir atsiskaityme – tas pats. Didieji prekybos centrai neatiduoda lėšų pagal paskirtį. Nors į prekės kainą jau įkalkuliuota suma. O perdirbėjai neturi nesurenka reikiamų lėšų savo gamybai vystyti.

Tai gal nereikalinga tokia įmonė Lietuvai? Ar bandys į tai atsakyti net dvi darbo grupės. Ar svarstys esamą sistemą ir bandys ją padaryti paprastesnę, kad visiems dalyviams būtų aišku. Daug kas priklausys nuo pačių šios sistemos dalyvių. Kaip kompetentingai pateiks argumentus ir reikalavimus. Mums, gyventojams, svarbu, kad elektroninių atliekų surinkimo srautas nenutrūktų. Ant kiemų besimėtantys televizoriai, šaldytuvai yra ne tik prastas estetinis vaizdas, bet ir prietaisuose esamos pavojingos medžiagos, itin kenksmingos aplinkai. Na, o EMP direktorius besibaigiant diskusijoms paskelbė nuosprendį – tvarkysimės patys. Nežinau kaip vertinti tokį pareiškimą, kaip atsilieps sutarties su EEPA dalyviams. Tačiau visada sveikintinas tvirtas apsisprendimas, kai kada verčiantis praskaidrėti ir visą sistemą.

 

Konferencija "Viskas apie saulės elektrines"