Warning: Creating default object from empty value in /home/zalieji/domains/zalieji.lt/public_html/plugins/system/jfdatabase/jfdatabase_inherit.php on line 303
PDF Spausdinti
Trečiadienis, 10 Vasaris 2010 10:00

Neik su velniu malkauti, nes liksi ir be malkų, ir be miško


Štai ir vėl pasigirdo sena dainelė apie būtinybę privatizuoti valstybinius miškus. Ir aišku, kad tai reikia daryti visuomenės ir valstybės labui. Valstybė gaus daugiau pajamų (tik gaila, kad vienkartinių), o visuomenei nebereikės gaišti laiko, vaikštinėjant po miškus, nes siūloma uždrausti fiziniams asmenims šlaistytis po miškus. Kadangi visi miškai bus privatūs, tai ir eiti niekur nebereikės... Tokią “šviesią” mūsų visuomenės ateitį piešia kažkokia privati organizacija, pasivadinusi Lietuvos laisvosios rinkos institutu, kurio siekis, neva, yra padėti įgyvendinti bendrus Lietuvos žmonių interesus.


Gilintis į privačių “ekspertų” dėstomas mintis nėra jokios prasmės, nes per 19 metų jie nieko daugiau ir nesiūlė, kaip tik viską privatizuoti. Praktiškai viską ir privatizavom – liko tik miškai. Čia kaip toj pasakoj, kur gudrus žmogelis su velniu sėjo ropes. Žmogus tada velnią apgavo, siūlydamas jam viršūnėles, o sau pasilikdamas šakneles. Bet laisvosios rinkos pagimdyti velniai yra nepalyginamai gudresni už aną kvailą kipšiuką, todėl dabar jau jie reikalauja ropės šaknelių, o mums siūlo lapus. Jie sako, kad reikia privatizuoti ūkinius miškus, o draustinius ir Stelmužės ąžuolą palikti valstybei, t.y., viską, kas nepelninga, palikti mokesčių mokėtojams. Jei paklausi bet kurio miškininko, jis pasakys, kad visą pagrindinį pelną miškų urėdijos gauna iš ūkinių miškų, o gautas pajamas naudoja visų miškų priežiūrai (taip pat ir tų, kurie neneša jokio pelno, bet yra naudingi visuomenei: draustinių, miestų ir poilsiui skirtų miškų). Kol kas tik valstybiniuose miškuose įmanomas pilnavertis rūpinimasis gamtosauga ir visuomenės interesais, nes privatininkas už viską reikalauja kompensacijų.


Šlykščiausia tai, kad net pati absurdiškiausia valstybinio turto privatizacija visada yra dangstoma valstybės ir visuomenės interesais. Girdi, kaip valstybei tai bus naudinga, kiek daug milijonų litų ji gaus į biudžetą ir pan. ir t.t. Tik labai gaila, kad “ekspertai” nepaaiškina, už ką privatininkai mokės valstybei tuos milijonus? Privataus miško savininkas tikrai gali gauti daugiau pajamų iš miško, nes jam niekas daugiau ir nerūpi – tik pajamos. Ypač kai miškų savininkais taps užsieniečiai, tai jiems mūsų miškai bus tik medienos auginimo plantacijos. Panašiai kaip modifikuotos sojos plantacijos Lotynų Amerikos šalyse: daug trąšų, daug pesticidų ir daug pinigų, o išsigimę nuo chemikalų vietinių gyventojų vaikai, užteršta gamta – tai jau valstybės rūpestis. Todėl ir laisvosios rinkos “genijų” sapaliones reikėtų taip suprasti, kad visus valstybės išteklius reikia atiduoti privatininkams, o privatininkų sukeltas problemas palikti spręsti valdžiai ir mokesčių mokėtojams.Ogal kas nors mano, kad 700 tūkst. valstybinių miškų nupirks ne užsieniečiai, o bankams prasiskolinę lietuvaičiai?


Bado akis ir “ekspertų” kvailumas, kai šie, įrodinėdami valstybinių miškų privatizavimo naudą visuomenei, čia pat siūlo žmonėms uždrausti lankytis privačiuose miškuose, nes šie daro žalą privatininkui, rinkdami grybus ir uogas. Matyt, dėl jauno “ekspertų” amžiaus tai naiviai rašoma, nes patyrę sukčiai pirmiausia išvilioja turtą, o tik paskui pasako, kas apgautų žmonių laukia. Manau, kad po šio akibrokšto privataus laisvosios rinkos instituto (liežuvis neapsiverčia minėti žodį “Lietuvos”) savininkai nurodys samdytiems klapčiukams gudriau mulkinti Lietuvos žmones ir iš anksto neinformuoti apie šeimininkų nenorą matyti besivalkiojančius aborigenus privatizuotame miške.


Kokia šiandien yra Lietuvos valstybės ekonomikos ir visuomenės būklė, visi žinome: 300 tūkst. bedarbių, apie milijoną emigrantų, pensininkai sumoka visą pensiją, o kas penkta šeima išvis nebemoka už šildymą, bankrutavusi pramonė ir vos kvėpuojantis žemės ūkis. 20 metų niekinti ir tebeniekinami žemdirbiai galiausiai buvo pripažinti bankrutavusios Lietuvos ekonomikos garvežiu. O valstybinis miškų ūkis turbūt yra vienintelė Lietuvos ūkio šaka, kurios dar nesugriovė laisvosios rinkos “ekspertai”, todėl sėkmingai įveikė krizę ir žengia į priekį. Šiandien Vyriausybė skiria milijardus litų bedarbių pašalpoms ir remia bet kokią iniciatyvą, kad tik būtų kuriamos darbo vietos, o laisvosios rinkos “šundaktariai” siūlo griauti sėkmingai dirbančias valstybės įmones miškų urėdijas.


Jeigu Lietuva būtų normali valstybė, tai tokiais siūlymais turėtų susidomėti specialiosios tarnybos. Ar tai nėra antivalstybinė veikla, kai visuotinės ekonomikos griūties sąlygomis įžūliai skleidžiama dezinformacija ir reikalaujama griauti sėkmingai dirbančias valstybės įmones? Laisvosios rinkos instituto internetiniame tinklapyje pripažįstama, kad dėl Lietuvos ekonomikos katastrofos turėtų būti atsakingi ir šio instituto veikėjai. Štai kas apie privataus instituto nuopelnus rašoma skyriuje “Darbai ir pasiekimai”: “Per 19 metų nepriklausoma ir principinga LLRI nuomonė įgijo pripažinimo tarp vietinių ir tarptautinių institucijų. (..) Tarptautinio valiutos fondo misijos atstovai kasmet konsultuojasi su instituto analitikais dėl šalies ekonominių ir socialinių problemų ir jų galimų sprendimų. 2000-2005 m. LLRI teikė patarimus Pasaulio bankui dėl kovos su korupcija strategijos. (...) Nuo 1999 m. Lietuvos Konstitucinio Teismo prašymu LLRI teikia išvadas dėl įvairių teisės aktų. Nuo įsikūrimo pradžios istitutas bendradarbiavo su visomis politinėmis partijomis ir vyriausybėmis, o jo atstovai buvo kviečiami dirbti Lietuvos Prezidento ir Vyriausybės patarėjais. Per daugelį metų žiniasklaidai institutas tapo vertingu informacijos šaltiniu, į kurį kreipiamasi pagrįstos nuomonės ir kompetentingo paaiškinimo”.


Blaiviai įvertinę dabartinę Lietuvos situaciją, atsakykime į klausimą, ar Lietuvos laisvosios rinkos institutas yra nors dalinai atsakingas už susidariusią situaciją, ir ko yra verti jo “ekspertų”patarimai tarptautinėms ir Lietuvos institucijoms?


Neprivačios visuomeninės organizacijos “Lietuvos žaliųjų judėjimas” pirmininkas Rimantas Braziulis


P.S. Praėjusių metų pabaigoje medienos perdirbėjų, privačių miškų savininkų, nevyriausybinių organizacijų ir profsąjungų atstovai vieningai pasisakė už valstybinių miškų išsaugojimą. Savo pareiškime šalies vadovams jie rašė: “Valstybinės reikšmės miškų pardavimo ar privatizavimo pasekmės medienos pramonės sektoriui būtų itin skaudžios. Dabartiniu metu gerai funkcionuojanti valstybinių miškų valdymo sistema yra viena iš esminių prielaidų stabiliai medienos sektoriaus veiklai”. Tačiau laisvos rinkos “ekspertams”, kurie miške neatskirtų alksnio nuo gluosnio, pramonininkų ir visuomenininkų nuomonė nieko nereiškia.

 

Warning: Parameter 1 to modMainMenuHelper::buildXML() expected to be a reference, value given in /home/zalieji/domains/zalieji.lt/public_html/libraries/joomla/cache/handler/callback.php on line 99

Warning: Parameter 1 to modMainMenuHelper::buildXML() expected to be a reference, value given in /home/zalieji/domains/zalieji.lt/public_html/libraries/joomla/cache/handler/callback.php on line 99

Warning: Parameter 1 to modMainMenuHelper::buildXML() expected to be a reference, value given in /home/zalieji/domains/zalieji.lt/public_html/libraries/joomla/cache/handler/callback.php on line 99

Warning: Parameter 1 to modMainMenuHelper::buildXML() expected to be a reference, value given in /home/zalieji/domains/zalieji.lt/public_html/libraries/joomla/cache/handler/callback.php on line 99

Konferencija "Viskas apie saulės elektrines"